Sveikata

Edit (stilius), 2011-02.

Sakinių rinkinys.

Pirmiausia, kas yra sveikata. Tai ji susideda iš daug dalių, jei bandytume į jas skaidyti. Pirmiausia tai sveikata yra kai jaučiasi žmogus laimingas (visada ar tik vakarais, ar pan.); Nu, skiriu į dvi dalis sveikatą, pavyzdžiui, į 'socialinę' sveikatą ir 'biologinę'. Tai ta socialinė būtų, kai geri santykiai jungtų žmogų su šeima, su draugais, antra puse, darbo kolektyvu. Biologinė, tai kada žmogus mato, girdi, vaikščiot gali, ir taip toliau.

Čia rašysiu tik apie biologinę sveikatą.
Tiksliau, išvardinsiu dažnai sutinkamas sveikatos problemas.

Vardinu:
*alergijos
*vėžys
*humoralinis reguliavimas, nerviniai sutrikimai<..>
*kraujotaka
*kvėpavimo takai
*šalinimas
*reikšmingų elementų nepriteklius/perteklius (mikroelementozės, avitaminozės ir pnš.)

>humoralinis reguliavimas - hormonų sutrikimai, kas susiję su nervine, o tai ir su psichologine būkle. 'Materialiai apčiuopiama' - nemiga, dienos ritmo sutrikimai, 'nematerialiai' arba sunkiau pastebima - pasionarumo sumažėjimas (→ zap'ingas, apatija, mažėjanti potencija mąstyti, mokytis)

Vėžys.
Vėžį gali sukelti spinduliuotė (stiprioji kaip Černobylio, rentgeno, UV, radiobangos), jei viršijami neutralūs kiekiai (not natūralūs).
Asbestas, kancerogeninės cheminės medžiagos, kurių truputį yra rūkaluose, keptoje mėsoje ir kt. Lazeriniai printeriai jonizuoja orą, kuris tampa kancerogeniškas. O3 (ozonas) - kancerogenas, susidarantis iš jonizuoto deguonies, todėl miesto smogas yra kancerogeniškas.

Alergijos.
Nežinau, bet turbūt, kad sukelia alergijas žmogui svetimos medžiagos, arba medžiagos, nuo kurių žmogus pabėgo, ir jos anksčiau buvusios natūralios, tapo svetimomis.
Kas tos svetimos? Turbūt tokios cheminės, kurių reta gamtoj, o išskiria chemijos pramonės fabrikai, su maistu gaunam (nu čia E maisto priedai), ar su daiktais (sintetinis pluoštas, žaislai).
Kas tos, kurias pamiršom? (Na, kadaise atsisakėm rūbų natūralių, tada žandikaulio raumenų). Pamiršom savo biologinį gebėjimą susidoroti su bičių (ar kt.) nuodais (nukenksminti) dėl to, kad nesinaudojome šiuo gebėjimu. Toks gebėjimas galėjo neišsivystyti žmogui vakystėj (jei būtent tik tada įmanomas toks vystymasis) dėl neskatinimo. Vystymąsi turi indukuoti, paprasčiau tariant, įjungti ar pradėti - įjungimo ar pradžios elementai.

Kraujotaka.
Nežinau šito. Įtariu, kad dėl elektromegnetinių bangų aplinkos sutrinka humoralinis, kuris sutrikdina bioritmą, gal atsiranda bradikardija ar tachikardija. O tuos reumatą ar blokadą ar kt. išvysto gal bakterijos, kurios kituose organuose, o tik atvažiuoja į širdį, kaip į darbą.

Kvėpavimo takai.
Tai gali sukelti pagrinde sociumas. Bendraujam, arba tik šiaip kartu esam, ir stipriai keičiam aplinkas, pro akis prabėga šimtai žmonių mieste kasdien. Taigi čia apsikeitimas mikroorganizmais galimas. Net ir sveikiausias žmogus gali pagauti gripą, važiuodamas tramvajumi, ir atsigulti į lovą. Tuo tarpu sveikiausio žmogaus pranašumas būtų nesusirgti kvėpavimo liga atšiauriomis klimato sąlygomis ilgesnį laiką, negu mažiau sveiki.
Dar prie kvėpavimo takų ligų kaltininkų priklijuočiau ką? Tai būtų asbestas tas pats, tada dulkės kiekvieno namuose, ypač jei yra senesni baldų apmušalai, pagalvės ar kt., kas skleidžia dulkes. Tada dulkės gamybos, jei darbas šachtoj, statyboj, dulkės ištirpstant sniegui ir pakylant į orą toms dalelėms, kuriomis apiberiamas kelias dėl geresnio ratų-kelio sukibimo. Matyt, dirbant plastmasės gamyklose, dažant, lakuojant irgi blogėja plaučiai ir visi kiti žmogaus dujiniai vamzdynai.

Šalinimas.
Dabar į galvą ateina tik šlapimo šalinimo ligos. Dažnai apie jas šnekama. Matyt, naudojame vandenį ne tokį, kokį gali mūsų organizmai, inskstai, išvalyti. Koks tas vanduo? Vanduo geras tirpiklis, tipina daug ką, ir tekėdamas per vamzdžius iki kranų, iš kurių jį imam (o kranai ne inertiniai, ne platininiai), prasiturtina ir negerom medžiagom, arba tiesiog gerų medžiagų blogu perteklium.
Tai va taip, inkstai valydami blogą vandenį, matyt, teršiasi. Tada pablogėjus jų veiklai, jie nebeišvalo gerai vandens, ir jam ištirpinti koloidai jungiasi į didesnius kristalėlius, akmenėlius.
Įdomu būtų paskaityti kada patikimą informaciją šia tema.

Mikroelementozės.
Tai gali būti mikroelementų (periodinės lentelės) perdozavimai pvz. gamykliniuose regionuose, arba atvirkščiai - nepriteklius esamas komerciniam maiste. Galima ir kt. vadinti mikroelementais, t.y. elementai, į kuriuos mažai atkreipiam dėmesio, jie yra būtini, tačiau pamiršti, ar susitaikyta su jų nebuvimu, tačiau be jųjų minimumo, negali funkcionuoti pakankamai kiti elementai ir jų sistemos, sutrinka funkcijos.



Ką reikėtų žinoti, norint būti sveikam, arba stengtis judėti sveikatingumo linkme?..

Kuo reikėtų pasidomėti (jei nebuvo kalbėta mokykloj):
*rūkalų, dulkių, asbesto, degalų, dūmų poveikis
*dažų, klijų, lako poveikis
*narkotikų (sr. prasme), (anti-)depresantų, migdomųjų poveikis
*etanolio ir etanolinių gėrimų (raudonojo vyno ir kt.) poveikis
*arbatos, kavos, kakavos (šokolado), redbulio, toniko, kofeino poveikis
*įvairių E maisto priedų poveikis (tame tarpe E300 - vitaminas C, E330 - citrinos rūgštis)
*geriamojo vandens iš krano/šulinio sudėtis ir poveikis
*spinduliuotės poveikis. Ypač mobiliųjų telefonų, lėkščių, kompiuterių
*radiacijos poveikis praėjus po sprogimo ar kt. avarijos tiek ir tiek metų (tam tikrų tipų dažniausiai vėžinių susirgimų funkcinė tikimybinė ar statistinė priklausomybė nuo laiko)
*plytų, iš kurių pastatytas namas, geologinė praeitis, t.y. radioaktyviųjų elementų dalis jose, jų skilimo pusperiodis ir jonizuojamoji galia, bei sukeliamas radiacinis fonas kambaryje. Kaip dažnai vėdinti patalpas?
*kitų buitinių prietaisų poveikis (printeris)
*maisto medžiagų denatūracija, maisto apdorojimas: verdant, kepant, mikrobangomis ir kt.
*kas yra homeopatija
*GMO (aka GMP)
*antibiotikai - naudotis griežtai pagal instrukcija!
*mikroelementų ir vitaminų procentinė dalis dabartiniame 'natūraliu laikomame, natūraliai atrodančiame ar apsimetančiame' maisto produkte, bei kiek reikia papildyti jais nenatūraliu būdu savo organizmą.
*saulės šviesos reikšmė odai
*gryno oro reikšmė plaučiams (t.p. kraujui), žalumos oro reikšmė humoraliniam reguliavimui.
*planetos magnetinio lauko poveikis; saulės aktyvumo poveikis; mėnulio poveikis
*sąlyčio su lauko žolėmis, miško augmenija, ežero vandeniu, mikrogyvūnija poveikis
*garso, vibracijos poveikis; triukšmo poveikis
*organizmo pozicija. sėdėsena, stovėsena, darbo forma-judesiai
*infekcinių ligų plitimo būdai
*ligų sukelėjų nešiojimas ir platinimas be sirgimo
*skiepų reikšmė ir poveikis
*kraujo netektis arba donorystė, ar sveika
*greitai gijantys sumušimai, susižeidimai, traumos - nauda ar žala.

ir kt.